„Net nepaisant to, kad per pastaruosius kelis mėnesius tapo beveik aišku, kad V.Putinas ketina sugrįžti, mes sugebėjome dar kartą nustebti, kai tai iš tiesų paaiškėjo“.
Šis leidinio „Foreign policy“ komentaro teiginys, ko gero, tiksliausiai atspindi Vakarų ir pačios Rusijos reakciją, kai šeštadienį driokstelėjo žinia, jog Rusijos prezidentas D.Medvedevas ir premjeras V.Putinas kitų metų pavasarį ketina susikeisti postais. Perfrazuoti šią mintį turbūt galima būtų taip: „visi to laukė, bet vis tiek niekas nieko nesuprato“.
Neslėpsiu, kad toks politinis posūkis gerokai nustebino ir mane. Maža to, nebijau prisipažinti, kad man, skirtingai negu daugeliui Vakaruose, tikrai neatrodė, kad V.Putinas ketina grįžti į prezidento postą.
Mat niekuomet netikėjau tomis kartais galbūt net paties Rusijos valdančiojo tandemo dirbtinai kurstytomis, o kartais tiesiog apžvalgininkų be didesnio pagrindo kurtomis istorijomis apie tariamus D.Medvedevo ir V.Putino nesutarimus ar net atvirą konfliktą. O būsimo V.Putino sugrįžimo į Kremlių prognozės buvo grindžiamos išimtinai tais tariamais D.Medvedevo ir V.Putino nesutarimais ar net visagalio premjero „nusivylimu“ dėl jo paties pasirinkto įpėdinio.
Tuo tarpu aš visuomet laikiausi požiūrio, kad su D.Medvedevo vardu sieta vadinamoji Rusijos modernizavimo politika yra ne kažkokia savarankiška „liberalo“ įvaizdį nuo seno pelniusio prezidento iniciatyva, o paties V.Putino kursas, kuriam įgyvendinti ir buvo pasirinktas D.Medvedevas.
Todėl jokio logiško paaiškinimo, kodėl V.Putinas, kažkada visus nustebinęs sprendimu atsisakyti prezidento posto D.Medvedevo naudai, dabar turėtų labai norėti į jį sugrįžti, tikrai nemačiau.
Ir vis dėlto suklydau. Nors dabar jau aišku, kad konflikto ar nesutarimų tarp Rusijos premjero ir prezidento, kaip ir maniau, tikrai nėra. Kitaip V.Putinas tikrai nebūtų pasiūlęs D.Medvedevui perimti ne tik premjero posto, bet ir suteikęs galingos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ užnugario, kai pasiūlė jam vesti šią partiją į Valstybės Dūmos rinkimus.
Tad kas gi iš tiesų įvyko?
„Tai palieka daugiau klausimų negu pateikia atsakymų. Kodėl nepavyko? Kaip „susimovė“ D.Medvedevas, jei jis visą laiką veikė turėdamas V.Putino palaiminimą? Kodėl jis galės efektyviau veikti premjero poste, negu prezidento“, – tokius klausimus kelia net minėtojo „Foreign policy“ komentaro autorė J.Ioffe, pati prieš tai teigusi, kad „buvo beveik aišku, kad V.Putinas ketina sugrįžti“.
Ir tokie klausimai, mano galva, tikrai daug svarbesni ir galintys daug labiau padėti suprasti, kas iš tiesų vyksta Rusijoje negu choru kartojami lozungai apie V.Putino dar prieš pasirenkant įpėdiniu D.Medvedevą sumanytą farsą, dabartiniam Kremliaus šeimininkui lipdomi „postą pašildžiusio prezidento“ epitetai, ar net kone apokaliptiniai Rusijos ateities scenarijai po V.Putino sugrįžimo.
Suprasti, kas iš tiesų įvyko, kad V.Putinui prireikė grįžti į prezidento postą, o premjeru skirti D.Medvedevą, kol kas iš tiesų sunku. Tačiau panašu, kad Rusijos valdžios užkulisiuose iš tiesų vyksta kur kas daugiau negu matoma išorėje.
Vienas ženklų – pačios valdžios rankomis pastarosiomis savaitėmis iš esmės sunaikintas dar vienas „opozicinės partijos“ projektas. Būtent tokia oficialiai opozicine, tačiau Kremliaus kontroliuojama partija turėjo tapti „Teisingas reikalas“ su milijardierium M.Prochorovu priešakyje. Tačiau šis projektas, atrodo, palaidotas vos sukurtas, o pats M.Prochorovas netikėtai staiga užsitraukė tiek V.Putino, tiek D.Medvedevo nemalonę.
Iškalbingas ir V.Putino komandos žmogumi laikomo A.Kudrino (paradoksas, bet šis liberalu“ vadinamas politikas laikomas artimu būtent V.Putinui) viešas demaršas, kai jis pareiškė nedirbsiąs vyriausybėje, jeigu jai vadovaus D.Medvedevas.
Tačiau bent jau kol kas, atrodo, aišku viena – V.Putinas su D.Medvedevu ir toliau ketina dirbti ranka rankon ir nežada kažkaip keisti savo politinio kurso. Maža to, V.Putinas, regis, pasirengęs suteikti premjeru tapsiančiam D.Medvedevui teisę „išvalyti“ vyriausybę … net nuo paties V.Putino įtakingiausiais bendražygiais laikomų veikėjų. Tarp labiausiai tikėtinų kandidatų palikti vyriausybę po D.Medvedevo persėdimo į premjero postą dabar jau atvirai minimas net įtakingiausiu „saugumiečių“ grupuočių lyderiu vadinamas I.Sečinas.
Prezidentas D.Medvedevas dar rugpjūčio 31 d., kai apie valdančiojo tandemo sprendimą dar niekas nežinojo, viešai pareiškė, kad vyriausybė po kitų valstybės vadovo rinkimų turės radikaliai pasikeisti, turės ateiti „jauni agresyvūs žmonės“.
Jei manysime, kad „viską vis tiek sprendžia V.Putinas“ į tokį pareiškimą galima būtų ir nekreipti dėmesio. Tačiau savaitgalį D.Medvedevo žodžius patvirtino ne kas kitas, o paties V.Putino atstovas spaudai D.Peskovas.
„D.Medvedevas sakė, kad nori matyti stipriai atnaujintą vyriausybę. Tai reiškia, kad joje turi atsirasti tikrai nauji veidai – neverta laukti, kad bus tiesiog perstumdyti tie patys kadrai“, – D.Peskovo žodžiai skambėjo tarsi V.Putino palaiminimas būsimojo premjero planams, o gal net signalas dabartinės vyriausybės nariams.
Taigi, Rusijos vis dėlto laukia kažkokios permainos. Kokios jos bus – matysime, bet intriga išlieka.