Pagaliau sulaukėme pirmo realaus, o ne vien žodinio prezidentės D.Grybauskaitės pasirodymo Lietuvos Rytų politikos lauke. Trečiadienį įvykęs jos tiesioginis susitikimas su Rusijos premjeru V.Putinu, žinoma, kol kas nėra itin reikšmingas patiems Lietuvos ir Rusijos santykiams. Bet daryti kai kurias išvadas jau galima.
Nors iki šiol maniau turįs nemažai pagrindo D.Grybauskaitės žodinės diplomatijos Rusijos atžvilgiu kritikai, šį kartą, turiu pripažinti, tikrai yra priežasčių bent jau santūriam optimizmui.
Pradėsiu nuo to, kad susitikimas įvyko V.Putino prašymu. Taigi, būtent Rusijos premjeras šiuo atveju nusprendė, kad atėjo laikas ne tik tiesiogiai susipažinti su naująja Lietuvos vadove, bet ir pradėti konkretų bendradarbiavimą būtent su ja.
Ir tikrai galima spėti, jog V.Putinas tikėjosi, jog šis bendradarbiavimas vyks pagal daug labiau Rusijai priimtiną scenarijų negu vyko iki šiol. Paprasčiau sakant, kad Lietuva energingiau šoks pagal Rusijos dūdelę.
Ne veltui būtent tai, praėjusių metų gruodį atsakydamas į mano klausimą Maskvoje pabrėžė Rusijos prezidentas D.Medvedevas.
Nors aš tuomet klausiau, ar pati Rusija pasirengusi padaryti ką nors, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai pagerėtų, D.Medevedevas labiausiai pabrėžė, kad būtent Lietuvoje „susidarė prielaidos aktyvinti dialogą“. Nuspėti, kad tos prielaidos – tai D.Grybauskaitės atėjimas į valdžią, nebuvo sunku.
„Mes tikimės, kad, Jums užėmus tokį aukštą postą, mums pavyks pagaliau atsikratyti tų problemų, kurios trukdė plėtoti normalius santykius“, - kalbą su D.Grybauskaite trečiadienį Helsinkyje pradėjo ir pats V.Putinas.
Maža to, Rusijos premjeras buvo gerai parengęs namų darbus. Kaip galima suprasti, jis iš rankovės vieną po kito traukė „pragmatiško ir Lietuvai naudingo bendradarbiavimo pasiūlymus“. Ir neabejoju, kad tikėjosi, jog D.Grybauskaitė „užkibs“.
Tiesa, V.Putino strategija buvo sena ir gerai žinoma: „jeigu būsite geri, Kremlius jums suteiks malonių“.
Kad bandyta kalbėtis būtent taip, akivaizdžiausiai įrodo bene pirmą kartą aukščiausiu lygiu pripažintas faktas, kad naftotiekio „Družba“ remontas yra „politinis“. Mat V.Putinas ne tik kalbėjo apie galimybę, jog Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą iš lenkų vėl perpirks rusai. Jis net užsiminė, kad nuo to priklausys naftos tiekimo naftotiekiu atnaujinimas gamyklai.
Tačiau rezultatas, atrodo, buvo kiek kitoks negu laukė V.Putinas. D.Grybauskaitė, regis, neįžvelgė jokios Rusijos geros valios šiuo klausimu. Ir netgi papasakojo visa tai žiniasklaidai. Kremliaus planuose tai, ko gero, nebuvo numatyta. Nes ketvirtadienį V.Putino spaudos atstovas ėmė neigti, kad Rusijos bendrovės derasi dėl Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos pirkimo.
Rusijos premjeras taip pat pasiūlė „geromis sąlygomis“ padidinti tiekiamų dujų kiekį. Esą Kremlius supranta, jog, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos dujų poreikiai išaugs dvigubai.
Viliojantis pasiūlymas? Galbūt. Bet Lietuvos prezidentė į tai atsakė netikėta kontraataka: „kodėl Lietuva už dujas Rusijai dabar moka bene daugiausia Europoje? Ar tikrai reikalingi dujų tiekimo tarpininkai?“.
D.Grybauskaitę tikrai verta būtų pagirti vien už tai, jog ji bene pirmoji iš aukščiausių Lietuvos vadovų išdrįso šį klausimą iškelti tiesiogiai Rusijos lyderiams. Tačiau ir akimirkos diplomatinė pergalė šiuo atveju buvo ne mažiau svarbi. V.Putinui beliko pažadėti, kad „šie klausimai taip pat gali būti aptariami“, nors jis esą ir neįgaliotas derėtis dėl kainų.
Vilčių dar labiau supančioti Lietuvą energetinės priklausomybės nuo Rusijos saitais D.Grybauskaitė V.Putinui taip pat nesuteikė. Į vėlgi Lietuvai esą naudingu galinčio tapti bendradarbiavimo statant Kaliningrado atominę elektrinę pasiūlymą atsakymas buvo ne mažiau nedviprasmiškas negu dėl dujų: Lietuva statys savo atominę elektrinę, kad nepriklausytų nuo Rusijos.
D.Grybauskaitė iškėlė ir Lietuvos verslo diskriminavimo Rusijoje problemą. Ir netgi pasiūlė būdą, kaip atimti galimybę spekuliacijoms: pasirašyti dvišalį susitarimą dėl metrologijos ir standartizacijos.
Į diskusijas dėl to, ar Lietuvos prezidentė vyks į gegužės 9-ąją Maskvoje rengiamas iškilmes nesileista. Nors, pavyzdžiui, Latvijos prezidentą V.Zatlerį Rusijos premjeras ten pat Helsinkyje jau įtikino priimti kvietimą vykti į Maskvą.
Žodžiu, karatė kovų meistrė D.Grybauskaitė ne tik atrėmė dziudo kultivuojančio V.Putino „vilionių puolimą“. Ji sėkmingai perėjo ir į kontratakas. Tuo pačiu nubrėždama ne tik aiškią, bet ir labai svarbią ribą.
Kaip teigė jos atstovas spaudai, prezidentė pabrėžė, kad „Lietuvos interesas yra dialogą su Rusija palaikyti TIEK (išskirta mano- M.L), kiek abi pusės randa bendrą kalbą“. Taigi, būtent tiek, kiek atitinka ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos interesus.
Dėl iki šiol buvusios prezidentės retorikos susirūpinusiems, kad ji gali laikytis nuolaidžiavimo Rusijai politikos, tarp jų ir man, tai tikrai gera žinia.
Kaip bus toliau, pamatysime. Apie kažkokius realesnius pokyčius Lietuvos ir Rusijos politikoje apskritai kol kas neverta net kalbėti. Tai, kas įvyko Helsinkyje buvo tik žvalgyba.
Tačiau bent jau dėl to, kad kol kas galbūt ir tik apšilimu laikytiną pirmąjį diplomatinį mūšį su Maskva D.Grybauskaitė laimėjo, tikrai neabejoju.
Taigi, D.Grybauskaitė – V.Putinas 1:0.
Komentarų: 12
manau, kad kaip rusolapatalogui gali buti idomu pasizvalgyti po si garsios koleges blogą, kuriame netruksta tikru detaliu apie Jelcino laikų Rusiją:
http://t-yumasheva.livejournal.com/#post-t_yumasheva-13320
Jau ir anksčiau kuklus tamstos autoritetas nukrito visiškai, kai žiniasklaidoje buvo paskelbtahttp://www.zebra.lt/lt/aktualijos/pasaulyje/Seminare-Maskvoje-Baltijos-saliu-zurnalistai-gavo-260-euru-vertes-kompiuterius-2010-02-03.html,kad tamsta dalyvaudamas seminare Maskvoje, dovanų gavote kompiuterį, kainuojantį 260 eurų. Didžiulė gėda, kad tamsta taip pigiai parsidavėte.
Pagaliau Lietuvoje turime tikrą užsienio diplomatijos, o tai reiškia aukščiausio lygio specialistą. O labjausiai malonu, ir tai teikia vilčių, jog tas specialistas – aukščiausias valstybės pareigūnas, tai yra Prezidentė. Buvę prezidentai apsiribodavo valstybinių apdovanojimų įteikimais, šventinėmis kalbomis, na dar kažkokiu padejavimu, papolitikavimu ir viskas. Dabartinė prezidentė visose kryptyse dirba, kaip ir dera šalies vadovei. Tai teikia vilčių, kad Lietuvoje baigsis postsovietinis chaosas.
Sis straipsnis dar karta irodo, kad lietuviai gyvena praeitimi ir neturi jokio pramatisko mastymo. Kol kas nera ko girtis Lietuvai. Sapaliones: „jeigu būsite geri, Kremlius jums suteiks malonių“. Naturalus dalykas susipazinti su nauju salies vadovu. Rezultatai apie pasiekimus labai apgailetini: svarbiausiu strateginiu salies objektu suplanuotas bankrotas, IAE uzdarymas ir t.t. Lietuva nebeturi jokio investicinio potencialo. Viskas zlugo su paskutine viltimi -IAE uzdarymu. Bet kokios gamybos vystymas Lietuvoje bus nuostolingas, vienintelis konkurentingumo pranasumu buvo sava energija. Ypatingas emigratu antpludis cia Anglijoje tai vienas is daugelio irodymu. Be to Lietuvai Rusijos labiau reikia, nei Rusijai subankrutavusios Lietuvos. Sis straipsnis dar karta atspindi realios situacijos nezinojima. Lietuva tapo vartotoju klanu, valstybes pareigunai pasirupino tuo gaudami kysius is europos fondu pavidalu. Labai gaila, Lietuva zlugo ,…
Sis straipsnis dar karta irodo, kad lietuviai gyvena praeitimi ir neturi jokio pragmatisko mastymo. Kol kas nera ko girtis Lietuvai. Sapaliones: „jeigu būsite geri, Kremlius jums suteiks malonių“. Naturalus dalykas susipazinti su nauju salies vadovu. Rezultatai apie pasiekimus labai apgailetini: svarbiausiu strateginiu salies objektu suplanuotas bankrotas, IAE uzdarymas ir t.t. Lietuva nebeturi jokio investicinio potencialo. Viskas zlugo su paskutine viltimi -IAE uzdarymu. Bet kokios gamybos vystymas Lietuvoje bus nuostolingas, vienintelis konkurentingumo pranasumu buvo sava energija. Ypatingas emigratu antpludis cia Anglijoje tai vienas is daugelio irodymu. Be to Lietuvai Rusijos labiau reikia, nei Rusijai subankrutavusios Lietuvos. Sis straipsnis dar karta atspindi realios situacijos nezinojima. Lietuva tapo vartotoju klanu, valstybes pareigunai pasirupino tuo gaudami kysius is europos fondu pavidalu. Labai gaila, Lietuva zlugo ,…
Gerb. Kestai,
tikrai neketinu su jumis ginčytis dėl to, žinau ar nežinau, ką pats rašau. Jei Jums tai atrodo „sapalionės“ – ką gi, turite teisę ir taip manyti.
Tačiau negaliu neatkreipti dėmesio į vieną labai keistą dalyką. Būtent 20-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinių dieną sumanęs pakomentuoti jau gerokai į praeitį nugrimzdusį rašinį, skirtą ne Rusijos ir Lietuvos santykiams apskritai, o tik konkrečiam D.Grybauskaitės ir V.Putino susitikimui, Jūs apie Lietuvą pažeriate propagandinių frazių, kurias prieš 20 metų buvo labai įprasta girdėti iš Maskvos.
„Svarbiausiu strateginiu salies objektu suplanuotas bankrotas“, „Bet kokios gamybos vystymas Lietuvoje bus nuostolingas“, „Lietuvai Rusijos labiau reikia, nei Rusijai subankrutavusios Lietuvos“, „Lietuva zlugo“ – atleiskite, bet visos šios frazės kone pažodžiui atkartoja Maskvos propagandą Lietuvai atkuriant Nepriklausomybę. Todėl ne tik keista, bet ir nemalonu girdėti bet kurį lietuvį jas kartojant po 20 metų.
Lietuvoje tikrai ne viskas gerai. Bet ir ne viskas taip blogai. Bent jau, palyginus su tuo, iš kur atėjome prieš 20 metų, pažanga tikrai akivaizdi. Net jei lyginsime su Rusija, tikriausiai sunku būtų paneigti, kad Lietuvoje – daug geriau.
Bet ne tai svarbiausia. Nors tikrai ne visuomet sutinku su prezidentės D.Grybauskaitės žodžiais bei veiksmais, būtent ji, mano galva, pasakė taikliausiai: „Valstybę turėsime tokią, kokie būsime patys“.
VERTIMAS (Rusijos premjeras taip pat pasiūlė „geromis sąlygomis“ padidinti tiekiamų dujų kiekį. Esą Kremlius supranta, jog, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos dujų poreikiai išaugs dvigubai. Viliojantis pasiūlymas? Galbūt. Bet Lietuvos prezidentė į tai atsakė netikėta kontraataka: „kodėl Lietuva už dujas Rusijai dabar moka bene daugiausia Europoje? Ar tikrai reikalingi dujų tiekimo tarpininkai?“.):
Juk patys uzdarete IAE, teks dabar pirkti dvigubai daugiau duju. Mes siulome jums pirkti dujas sumazintomis kainomis.
Tarp kitko, visas pasaulis stebisi lietuviu kvailumu. Sis p. Prezidentes zingsnis paskatino investitorius nusigrezti nuo Lietuvos visam laikui. Indija statosi AE (rusisko tipo), Iranas, kitos salys taip pat planuoja. Tai strateginiai objektai verti milijardu. Lietuva su IAE kele konkurencija senajai Europai, nes turejo dideli pranasuma, potenciala ekonomikos augimui. EU ekspertai tvirtina, kad Lietuva su pilnai veikiancia IAE turetu ekonomini augima ir stabiluma geresni nei Vokietija ar Prancuzija ilga laika. Deja lietuviai, proto bokstai to niekaip negali suprasti. Ech, kvailiu krastas, …
Gerb. mariusla,
Siulau jums paciam kruopsciai ivertinti Lietuvos perspektyvas atsizvelgiant i faktus. Taip sutinku, realybe bado akis – o is cia ir „Propaganda“ ir t.t. Taip pat siulau pazvelgti i Lietuva investitoriaus akimis kaip i nepriklausoma biznio objekta (juk is cia ir nepriklausomybe). Integravimasis i EU pagal EU nuostatas tai tik dalinis. Tai reiskia, kad salis pasilieka teise atstovauti savo ekonominius ir politinius interesus, ko ir nebuvo padaryta. ES pletra tai vartotoju bazes pletra, naujuju nariu saskaita …
Del valstybes zlugimo manau jums pades susidaryti tikraji vaizda sie labai paprasti (galima ir labai detaliai, bet nebeverta …) faktai, skaiciai tik apytikslus:
1) Istekliu neturijemis;
2) Uzdaryti beveik visi strategine reiksme turintys objektai;
3) Uzdaryta IAE;
4) Valtybinis Aparatas ~660000;
5) Pensininkai ~700000;
6) Mokiniai, studentai ~400000;
7) Emigrave ~ 600000;
8) Gimstamumas ~ nezymus???
9) Likusieji dirbantys ~ 20-30%???
Koks valstybes naudingumo koeficientas, ekonominis augimas sakykim sekanciam 50-meciui?
Lietuvoje situacija tikrai pagerejo:
Lietuvoje įteisintas mokestis „už orą”
http://www.delfi.lt/news/economy/business/lietuvoje-iteisintas-mokestis-uz-ora.d?id=30402223
Lietuvai – nauji įspėjimai dėl skolų
http://www.delfi.lt/news/economy/business/lietuvai–nauji-ispejimai-del-skolu.d?id=30453431
http://www.lrytas.lt/-12700487801269502641-darius-saginis-vieno-emigranto-pokalbis-su-mokes%C4%8Di%C5%B3-inspekcijos-valdininke.htm
zinoma, gerai, kad Prezidente nevaziavo; klapciuku ir taip uztenka, vien estas Toomazas ko vertas.